Pagaliau sulaukiau "tų" Velykų! "Tų" - reiškia, kad su Velykomis atėjo ir noras marginti kiaušinius! Nes iki šiol labai gražu būdavo tiesiog išvirti kiaušinius svogūnų lukštuose, ir be jokių priedų. O šiemet (gal padėjo ir tai, kad dažyti norėjo ir draugė, taigi, dviese ir lengviau prisiruošti, ir įdomiau dažyti) taip norėjosi padaryti ką nors gražaus... Net knygą apie lietuvių papročius paskaičiau, pažiūrėjau kokiais raštais senovėje kiaušinius lietuviai margindavo... Ar gražūs gavosi kiaušiniai, spręskite jūs, man - labai gražu :-)
Kiaušinius dažėme keliais būdais: vienus marginome vašku bei dėjome ir į pirktinius dažus (man visai nepatiko pirktiniai dažai, kitais metais ruošime tik natūralius dažus - aš už natūralumą visur, kur tik įmanoma, ypač maiste), ir į natūralius, padarytus iš svogūnų lukštų (paprastų svogūnų bei atskirai vien tik raudonųjų svogūnų) - spalvos nėra tokios ryškios, kaip su pirktiniais dažais, užtai taip gražu ir jauku; kitus marginome makaronais, ryžiais, svogūnų lukštais bei virėme svogūnų lukštuose (atskirai paprastų bei raudonųjų svogūnų).
Nors ir buvo geri norai šiais metais, vieno dalyko vis tik nepadarėme: neridenome margučių, nes mano mažoji suprato, kad jai labai patinka tikrinti margučių tvirtumą: pusryčiaujant mušė margučius su visais, neliko nei vieno nesudaužyto :-) Ir nesvarbu, kad ji kol kas nemėgsta kiaušinių!
Taigi, kitais metais ne tik dažysime margučius, bet jau, manau, ir juos ridenti galėsime!
kokie grazus marguciai!
AtsakytiPanaikintiAčiū, Svajone!
AtsakytiPanaikinti